Diskusijos
| Mano Sparnai :: Diskusijos :: LĖKTUVO GAMYBOS, KONSTRAVIMO KLAUSIMAI :: Prietaisai. Navigaciniai, variklio darbo ir kt. |
|
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >> |
| Aviahorizontas | ||
| Eiti į puslapį << >> | |
|
Moderatoriai: Nerijus Korbutas, Arius, Administratorius
|
| Autorius | Pranešimas | ||
| Valdas-Fox |
| ||
ValdasFox Užsiregistravęs dalyvis #636 Prisijungta: Pn Rgs 10 2010, 02:23Pranešimų: 387 | Rolandai, norėčiau užduot Tau vieną mįslę: Koks atstumas nuo debesų privalomas skrendant pagal VST G klasės oro erdvėje? Tai čia viena. Antra, mįslė: Jei nevisada pavyksta laikytis įstatymo nuostatų (aš irgi ne šventasis), ar gyrimasis tuo viešame forume nesukels ažiotažo tam tikrų asmenų rate? [ Redaguota An Lap 23 2010, 11:12 ] | ||
| Į viršų | | ||
| NNN |
| ||
NNN  Užsiregistravęs dalyvis #14 Prisijungta: Tr Vas 20 2008, 12:56Pranešimų: 5732 | Dovydas_S rašė ... Taip Kęstuti skraidykle turi šitoj sritį dideli privalumą  ... tik nereik tuo piktnaudžiauti ...  [ Redaguota An Lap 23 2010, 12:33 ] | ||
| Į viršų | | ||
| NNN |
| ||
| NNN Užsiregistravęs dalyvis #14 Prisijungta: Tr Vas 20 2008, 12:56Pranešimų: 5732 | Valdas-Fox rašė ... Rolandai, norėčiau užduot Tau vieną mįslę: Koks atstumas nuo debesų privalomas skrendant pagal VST G klasės oro erdvėje? Tai čia viena. Antra, mįslė: Jei nevisada pavyksta laikytis įstatymo nuostatų (aš irgi ne šventasis), ar gyrimasis tuo viešame forume nesukels ažiotažo tam tikrų asmenų rate? Na, žmogus ieško papildomo prietaiso skrydžio saugumui užtikrinti ... visko juk pasitaiko ... | ||
| Į viršų | | ||
| Algis |
| ||
algis  Užsiregistravęs dalyvis #12 Prisijungta: An Vas 19 2008, 10:25Vieta: Elektrėnai Pranešimų: 1981 | Rolandas rašė ... Kai matomumas tik keli kilometrai o debesys 200m aukštyje, maršrute oras gali pablogėti tiek, kad debesys gana netikėtai bus iki žemės. Aviahorizontas bent jau leistų saugiai apsisukti. Apie panasia situacija pateiksiu istrauka is D. Jakubausko straipsnio: Pabudus 3-čią ryto dangų slėpė įprastinė lenkiška rytinė migla. Tačiau žemės paviršiuje buvo švaru. Kol paruošėme orlaivius skridimui, kol susidėjome žemėlapius, susiprogramavome GPS atėjo laikas kilti. Bialystoko pilotai buvo jau ore, pranešė apie gerą orą. Stasys kilo pirmas ir… iš karto dingo migloje. “Nekilkite, nieko nesimato” – išgirdome ausinėse. Apsisukęs tuojau pat nutūpė. Nieko nepadarysi, reikia laukti. Visai prašvito, pro miglos šuorus pradėjo matytis žydras dangus. Tuo pačiu stiprėjo nugarinis vėjas. Deja ūkininko laukas turėjo tik vieną kryptį pakilimui – nuo kalno, ir deja pavėjui. Iškilo dilema – ar kilti į rūko skylę, ar visai nepakilti pavėjui. Sprendimas priimtas – rūkas plyšinėja, turėtų vėjas jį išvaikyti, o kol kas skrisime virš jo, pagal GPS. Startavome 7-tą ryto, pro properšą išlindome virš rūko – nieko baisaus. Pro rūką švysčioja žemės lopinėliai, ir balti balti patalai nuo horizonto iki horizonto. Praskridus gal trečdalį kelio properšos ne tik kad nepadidėjo, jos staiga ėmė ir visai išnyko. Linksmumas baigėsi kai priartėjome prie Pšasnyšo aerodromo. Debesų viršūnės pakilo iki 350 metrų, ir jokios properšos horizonte. Bialystokiniai kažkur nutūpė – juos į pietus nustūmė žemų debesų juosta. Į mūsų beviltiškus klausimus kokiame aukštyje prasideda debesys niekas neatsako… Tik GPS rodo kad esame jau virš aerodromo. Ir vėl reikia priimti sprendimą ką daryti. Iki sekančio žinomo aerodromo Torunėje (Torun) neužteks kuro, o rizikuoti ir su paskutiniais lašais leistis nežinia kur taip noro nėra. Bėgti į pietus iki debesų krašto taip pat nedaug vilties – nežinia kiek jis pasistūmėjo tolyn nuo to momento kuomet šnekėjomės su bialystokiniais pilotais, horizonte jokių prošvaisčių nematyti. O po apačia mūsų laukia didžiulis aerodromas… Jei nežinai ką daryti – elkis pagal išankstinį planą. Leidžiamės… Pasitarę nusprendėme kad pirmieji leidžiamės mes su Algiu – keturios akys tai ne dvi, plius mes turime GPS. Nors mūsų variklis beveik ant perkaitimo ribos – kelioniniai maišai su daiktais labai pablogino variklio aušinimą. Vanduo 98-100, tepalas 115. Ir tai horizontaliame skridime. O jei reikės kilti? Pagal GPS nusitaikome į taką ir… 350m aukštyje pasineriame į miglą. Tuojau pat aprasoja šalmo stiklas. Algis žiūri į priekį ir į prietaisus, aš – į GPS ir į apačia, laukiu kada gi žemė pasirodys. Algis diktuoja aukštį: 200, 150, vis dar migloje, 100, 90, 80, 70, neaišku ar reljefas čia nėra aukštesnis nei pakilimo vietoje. Stasys mus kažko klausia per radiją – girdžiu jį kalbant bet nieko nesuprantu, atsakyti irgi nesiruošiu – nėra kada Staiga prisimenu kad ūkininko “aerodromas” buvo ant kalno, 60, 50, Algis nusprendžia daugiau neberizikuoti ir kilti, sekundė delsimo, 40, šmėsteli žemės lopinėlis ir aerodromo tako ženklas. “Žemė, takas po mumis, kairys posūkis” – šūkteliu aš. Švelniai žnektelime tiesiai prie aerodromo pastato. Mus stebi suglumę vietiniai žemės ūkio lėktuvo pilotai, iš kur čia mes atsiradome. Pranešame Stasiui – “Debesys baigiasi 40 pagal aukštimatį, realiai turi 70 metrų” – pasirodo aerodromas šiek tiek žemiau. Po kelių minučių kaip vaiduoklis iš debesų išlenda Stasio orlaivis. Vaizdelis nenusakomas, suprantu vietinių nustebimą mus pamačius. “Dar ko gero niekada nebuvau toks laimingas pasiekęs žemę” – Stasio reziume. Beja, lenkai sio aerodromo GPS koordinates buvo dave ... SV boksto!!! Gerai, kad siek tiek "pramoveme". Na o del aviahorizonto butinumo tai as jo nepasigedau zemedamas 300 m aklai. Tam gi batu sniureliai yra. Tiesa blaska i vejas buvo nulinis. Darius tik diktavo kiek laisniu kairiau ar desiniau ir koks liko atstumas iki KTT pradzios. Stengiausi kuo maziau "vairuoti" ir islaikyti vienoda zemejimo greiti ~ 2 m/s . Stasiui buvo ir lengviau ir kartu sunkiau. Lengviau nes nebebuvo nezinomybes del ruko aukscio nuo zemes. Sunkiau nes neturejo GPS ir kursa laike is akies. [ Redaguota An Lap 23 2010, 01:54 ] | ||
| Į viršų |
| ||
| Rolandas |
| ||
rolandas  Užsiregistravęs dalyvis #8 Prisijungta: An Vas 19 2008, 01:09Pranešimų: 5558 | Valdas-Fox rašė ... Rolandai, norėčiau užduot Tau vieną mįslę: Koks atstumas nuo debesų privalomas skrendant pagal VST G klasės oro erdvėje? Tai čia viena. Antra, mįslė: Jei nevisada pavyksta laikytis įstatymo nuostatų (aš irgi ne šventasis), ar gyrimasis tuo viešame forume nesukels ažiotažo tam tikrų asmenų rate? Visada stengiuosi laikytis įstatymo apribojimų. Ne iš didelės pagarbos įstatymui, o todėl kad apribojimai gan protingi ir logiški.Tačiau būna kad skrendant maršrutu nežiūrint visų prognozių, oras pablogėja tiek kad būtina trumpam pasinaudoti aklo skridimo prietaisais. Tai visai legalu ir vadinama sudėtingomis vizualiomis skridimo sąlygomis... tik nereikia tuo piktnaudžiauti. | ||
| Į viršų | | ||
| NNN |
| ||
| NNN Užsiregistravęs dalyvis #14 Prisijungta: Tr Vas 20 2008, 12:56Pranešimų: 5732 | Manau, kad jokie įstatymo, ar taisyklių Cerberiai ant mūsų nelos, jei net ir apsižioplinę liksim gyvi ir sveiki, ir niekam žalos nepadarysim. Todėl saikinga pažintis su ekstremaliom sąlygom tik į naudą  "Aviacija be avantiūrizmo ne aviacija" (tūlas visiems žinomas ir gerbiamas, Lietuvos karo aviacijos karininkas ) | ||
| Į viršų | | ||
| vysniukas |
| ||
 Užsiregistravęs dalyvis #360 Prisijungta: Tr Kov 11 2009, 11:41Pranešimų: 756 | Berods pries penketa meteliu ziema trakuose su balionais lakiojom, as sturmanavau, matomumas idelaus, tiek viena visur baltas sniegas ir daug saules, pakilom virs medzdiu tikslas buvo nuimti rakta nuo stiebo, realus orentyras tik medziai, bet kai skrendi viduriu erzero nelieka atramos tasko, o ezero pavirsius neisvazinetas ir neisvaiksciotas zveju, taip kad orentyro ir nera, pilotas klausia koks aukstis, sakau rezervas 15, man atrodo, kad irgi 15, realiai buvo 10 m, reikejo pazeme skristi ir ka atsimusem lengai i zeme, paskui mus dar keli taip bumbtelejo, prieki musu smagiau, va taip ir cia aviahorizontas nepades, reik daugiau irangos , taip kad geras oras dar nieko nereiskia, taip sakant ivertint ir aplinka | ||
| Į viršų | | ||
| vysniukas |
| ||
| Užsiregistravęs dalyvis #360 Prisijungta: Tr Kov 11 2009, 11:41Pranešimų: 756 | Berods pries penketa meteliu ziema trakuose su balionais lakiojom, as sturmanavau, matomumas idelaus, tiek viena visur baltas sniegas ir daug saules, pakilom virs medzdiu tikslas buvo nuimti rakta nuo stiebo, realus orentyras tik medziai, bet kai skrendi viduriu erzero nelieka atramos tasko, o ezero pavirsius neisvazinetas ir neisvaiksciotas zveju, taip kad orentyro ir nera, pilotas klausia koks aukstis, sakau rezervas 15, man atrodo, kad irgi 15, realiai buvo 10 m, reikejo pazeme skristi ir ka atsimusem lengai i zeme, paskui mus dar keli taip bumbtelejo, prieki musu smagiau, va taip ir cia aviahorizontas nepades, reik daugiau irangos , taip kad geras oras dar nieko nereiskia, taip sakant ivertint ir aplinka | ||
| Į viršų | | ||
| rimantas |
| ||
 Užsiregistravęs dalyvis #623 Prisijungta: Sk Rgp 22 2010, 07:24Pranešimų: 44 | Rolandas rašo; Panašu, kad čia nėra skraidančių..... O kaip buvo skraidoma daug metų. Atrodo, kad jeigu Rolandas įdės aviahorizontą, bus priekaištas kitiems, skraidantiems be šio prietaiso. | ||
| Į viršų | | ||
| Rolandas |
| ||
| rolandas Užsiregistravęs dalyvis #8 Prisijungta: An Vas 19 2008, 01:09Pranešimų: 5558 | rimantas rašė ... Rolandas rašo; Panašu, kad čia nėra skraidančių..... O kaip buvo skraidoma daug metų. Atrodo, kad jeigu Rolandas įdės aviahorizontą, bus priekaištas kitiems, skraidantiems be šio prietaiso. Kadangi dauguma nesuvokia aviahorizonto reikšmės esant blogam orui, ir toliau manau kad žmonės skraido tik gerais orais arba neprotingai rizikuoja skrisdami blogais. Skraidau jau 38 metus, teko daug skraidyti įvairiom oro sąlygom. Labai siūlyčiau pasitreniruoti su instruktoriumi aklo skrydžio uždengtoje kabinoje, pakankamai pasiruošus paskraidyti debesyje-daug kam tai bus netikėtai sudėtinga. Kai aklai skrisdami jausitės pakankamai užtikrintai, netikėtas perėjimas į aklą skrydį turint veikiantį aviahorizontą nesukels nereikalingų emocijų ir nesibaigs taip kaip baigėsi CT-SV įgulai virš Švedijos. Esant ištisiniam debesų padui apie 200m aukščio virš aerodromo įlįsdavom į debesį ir skrisdavom aklai ratu pagal laikrodį darydami posūkius. Po ketvirto posūkio reikėdavo išlįsti prieš tūpimo ženklus. Kai kada lėktuvas ledėdavo-dar viena naudinga ir nepavojinga patirtis tokiose treniruotėse. | ||
| Į viršų | | ||
| Eiti į puslapį << >> | |
Powered by e107 Forum System
