Mano Sparnai: Diskusijos / Įvairūs klausimai / Ilgi vakaro skaitalai


Diskusijos

Mano Sparnai :: Diskusijos :: BENDRI KLAUSIMAI :: Įvairūs klausimai
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Ilgi vakaro skaitalai
Eiti į puslapį   <<        >>  
Moderatoriai: Nerijus Korbutas, Arius, Administratorius
Autorius Pranešimas
Reno
Kt Lap 15 2018, 09:32
Užsiregistravęs dalyvis #664
Prisijungta: Kt Spa 21 2010, 05:44
Pranešimų: 1140
Tikrai "neprašauta" provokuojant Vytą apie bulkutes parašyti
Į viršų
bence
Kt Lap 15 2018, 09:00
Užsiregistravęs dalyvis #20
Prisijungta: Kt Vas 21 2008, 11:19
Vieta: Kaunas
Pranešimų: 1452
Vytai, jeigu kada isleistum atsiminimu knyga-as ja pirkciau ir dar draugam rekomenduociau
Į viršų
Tinklalapis
Arvydas ANBO2
Kt Lap 15 2018, 09:17
Kiekvienas statome savo bažnyčią
Užsiregistravęs dalyvis #3176
Prisijungta: Sk Vas 23 2014, 08:55
Pranešimų: 229
Joo... bulkučių istorija, nuostabi. Kadangi esu beveik toks pat senas kaip Vytas, galiu suprasti. Ir gimė mano galvoje tiesa... Tais gūdžiais tarybiniais laikais mes buvom įpratę brangius dalykus gauti už dyką o skaičiuodavom kapeikas. Taigi, bulkučių istorija yra chrestomatiška.
Bet man šito asmeninio konflikto kontekste iškyla neasmeninė problema. Mes pametam ryšį tarp kartų. Karštas Lino noras kalbėti kitų vardu man suprantamas kaip vadovo noras ginti organizaciją. Bet pasigendu asmeninio santykio su oponentu. Gal tikrai galima išsikoliot prie butelio, kaip seniau darydavom...ir pasirodys kad visa tai yra tuščias vėjas. Mano manymu visi kurie skraido yra asmenybės ir suburti juos į kolektyvą beveik neįmanoma. Jeigu Vytas ir Linas vėliau šiame forume praneštų kad jie kalbėjosi dviese, labai džiaugčiausi. Nes stiprus yra tas, kuris moka išklausyti ir nesusidaryti išankstinės nuomonės. Pažįstu Vytą, jis man yra stiprus. O jei Liną kolektyvas išrinko vadovu, reiškiasi jis irgi yra stiprus. Jiems.
Į viršų
vytas
Kt Lap 15 2018, 09:41
nespjauk į vandenį,jei nieks jo negers
Užsiregistravęs dalyvis #34
Prisijungta: Pr Vas 25 2008, 09:49
Pranešimų: 2581

bence rašė ...

Vytai, jeigu kada isleistum atsiminimu knyga-as ja pirkciau ir dar draugam rekomenduociau


Benai,atsiminimai yra senatvės požymis.Kol kas dar to nejaučiu,be to darbų iki valiai . Iš kitos pusės nežinia kada Alzheimeris gali kietą diską pagraužti. Bent vieną istoriją prieš Kalėdas gal ir pateiksiu.
Į viršų
sky76v
Kt Lap 15 2018, 09:56
Užsiregistravęs dalyvis #3230
Prisijungta: Sk Bir 12 2016, 10:42
Pranešimų: 517
Pagalvojau - o jeigu, kai oras skraidyti neleidžia ir konstruktorių angare šalta –arbata, kava ar dar kas nors, diktofonas ir nuotraukų albumai?

Ir dar viena aliuzija iš šių istorijų:
Delfi: „Aras Vėberis prasitarė apie „Naktinių personų" iširimo priežastį: žmogiškai gaila, kad atsisveikinimas neįvyko kultūringai ir civilizuotai
Į viršų
Rolandas
Kt Lap 15 2018, 10:04
rolandas
Užsiregistravęs dalyvis #8
Prisijungta: An Vas 19 2008, 01:09
Pranešimų: 5119
Kažkada, kai buvau jaunesnis, dirbtuvėse buvau pasikabinęs tokį kaininką:
Klientų aptarnavimo įkainiai. Vienos minutės kaina:
-Jaunystės prisiminimų išklausymas....5
-Seno anekdoto išklausymas.............3
-Įrankio negrąžinimas sutartu laiku....20 už parą.

Vienas nuobodus kaimynas privertė tai padaryti. Gaila, įkainius paskaitydavo ir normalūs žmonės.
Jokiu būdu to netaikau Vytui. Tiesiog išplaukė jaunystės prisiminimai...
Į viršų
Juozas
Pn Lap 16 2018, 08:04
Užsiregistravęs dalyvis #22
Prisijungta: Št Vas 23 2008, 06:32
Pranešimų: 963
vytas rašė ...

Juozas rašė ...

Vytai, puikiai dėstai mintis. Tavo ilgi vakaro skaitalai galetų būti pagrindas skraidyklių sporto istorijai. Ilgi vakaro skaitalai - puikus įdirbis, nederėtų paleisti jo vėjais. Informacijos turi daug, tiesiog reikętų ją tinkamai sudėlioti. Apie Lietuvos skraidyklių sporto istoriją rimtai niekas nerašė. Kas norėtu parašyti, gal neturi informacijos, kas turi informacijos, gal nesugeba rašyti. Tu turi ir vieną ir kitą. Nepaleisk viso to vėjais, paskui bus labai gaila.


Gerai rašosi,kai kas nors suš.ka nuotaiką....Reiks imt bonkę ir eit Linui padėkot.
Juozai,jei rimtai -kam tai įdomu:-dabartiniam jaunimui?Manau tik ką jo atstovai aiškiai išdėstė savo poziciją:- jie dabar karaliai,o kas buvo iki jų,jiems neįdomu....nebent mums patiems,kai sukriošę su +6 linzėmis ant nosies ir įmerkę kojas į bliūdą su šiltu vandeniu skaitaliosim,kokie mes šaunūs buvom jaunystėje

Tai ką, vadinas reikia mums visiems iš eilės su...t tau notaiką, tada gausis geras straipsnis.
Dabar rimtai.Keleto dabartinio jaunimo nuomonė - tai tik keleto nuomonė. Juk mūsų karta domisi Lietuvos aviacijos istorija. Ir nereikia apsiriboti prisiminimais. Aš apie Lietuvos skraidyklių sporto istoriją plačiaja prasme. O kai būsim sukriošę su +6 linzėmis ant nosies ir įmerkę kojas į bliūdą, ir ateis kas nors iš dabartinio jaunimo, paklausti, kaip ten buvo tada, o viskas bus išdilę iš atminties, ką tqda pagalvos? Tikriausiai, maždaug: "O kur ponuli buvot, kai dar atmintis šviesi buvo?". Apie dimėjimąsi- nesidomėjimą. Daug kas, su kuo bandau pasikalbėti apie Kauno tvirtovės fortus, atsako: "Kam gali būti tie tavo fortai įdomūs"? O tie kuruos nusivedi į kokį vieną, ir paklausi kokių turi klausimų, populiariausias klausimas būna: "Į kokį sekantį?"

[ Redaguota Pn Lap 16 2018, 08:05 ]
Į viršų
Marius
Pn Lap 16 2018, 09:42
Kas nori- ieško galimybių, kas nenenori-priežasčių.
Užsiregistravęs dalyvis #24
Prisijungta: Št Vas 23 2008, 11:18
Vieta: Visaginas
Pranešimų: 2778
Yra kažkoks panašus posakis: Tas kas nežino savi įstorijos- neturi ateities.
Surukykit geriau faikos pypkę, nei tamohaukais svaidykitės.
Į viršų
vytas
Kt Grd 20 2018, 01:28
nespjauk į vandenį,jei nieks jo negers
Užsiregistravęs dalyvis #34
Prisijungta: Pr Vas 25 2008, 09:49
Pranešimų: 2581
Kalėdinė istorija ,arba šiek tiek kitokios Kalėdos

Pradėsiu nuo patarimo. Liežuvį visada reikia laikyt už dantų, net jei ir neturi dantų. Nes visi viską girdi.Ir ten aukštai,aukštai...Vienu žodžiu prisišnekėjau su savo nuolatiniu pabumbėjimu prieš Didžiąsias metų šventes. Vis pabėdavoju žmonai,kad atsibodo man tos Kalėdos:-kiekvienais metais mišrainė-višta,višta-mišrainė.Viena pusserė iš dešinės,kita iš kairės. Kas 5 metai apsikeičia vietom ir vėl mišrainė-višta...
Keletą dienų prieš Kalėdas iššoko skelbimas inete:parduoda lengvai padaužtą lėktuvą.Susiskambinau su vokiečiu -išties lengvai pamuštas,vieną kitą detalę pakeist,biškį padažyt ir kaina nebloga. Tingisi aišku važinėt prieš šventes,bet pasirinkimas nedidelis:-arba pasispardau truputį ir turiu darbo žiemai,arba kiurksau ant pečiaus prieš šventes,o gal ir visą žiemą...Nieko nedarysi-reikia lėkt.Iki kūčių liko 2 dienos,iki kalėdų 3. Tos kūčios išvis man ne šventė,per 3 dienas sulakstau pirmyn atgal,Kalėdas jau sutinku namuose. Prisikabinu priekabą, sėdu į pasatuką ir žaibo greitumu dieną naktį dumiu Vokietijos vakaruosna. Šiek tiek po pusiaudienio jau stoviu prie angaro. Ateina toks visas smagus vokietis,atidaro angaro vartus. Viename angaro kampe stovi,tiksliau guli kažkokia laužo krūva,kiek tolėliau gražus apynaujis lėktuvas. Prieinu prie to apynaujo,apžiūriu ir sakau vokiečiui:-tai kad viskas čia su juo tvarkoj,ką čia remontuot.?Ne šitas,tas-rodo į laužo krūvą.Akimirką pagalvojau,kad gal aš vokiškai nebesuprantu,gal maišau žodžius. Bet vokietis visiškai lyg niekur nieko prieina prie laužo krūvos ir patvirtina-taip,taip šitas.
_palauk,juk kalbėjom telefonu,sakei,kad tik priekinė važiuoklė palaužta,kad sparnai,liemuo sveikutėliai !!??O čia sveikos detalės nematau..-
.A,nu tai gal biškį apsirikau,bet viskas čia pataisoma.-nė kiek nesutrinka vokietis.
-ir dar tiek prašai už šį metalo laužą!!- jau sunkiai valdžiausi
-o tai kiek duosi ?-klausia
-nieko neduosiu -išrėkiau ir net neatsisveikinęs sėdau į mašiną ir pasukau namų link. Nuotaika jau visai ne šventinė. Buvau namų kryptim nuvažiavęs jau gal kokius 300 km.Skambina tas pats lėktuvo pardavėjas.
-sakyk,kiek nori už lėktuvo remontą?
- buvau persiutęs ,o ir svarstyti nebuvo kada.Galvoju, vožtelsiu kainą tokią,kad tau praeis noras žmones išdūrinėt.
-gerai,sako,-atvažiuok paimti lėktuvo.
Pirma mintis - čia taip bajeriuoja jis,jau sykį išdūrė,ką reiškia darkart.Perskambinu,pakartoju pasiūlytą kainą,jis patvirtina kad tikrai tiek sumokės,pusė duos avanso iškart.Jau ir pusės man būtų užtekę...Sukuosi,vėl žaibu lekiu atgal. Būnu prie angaro jau vakarop. Oras genda akyse,pradeda pilti ,kaip iš kibiro. Kraunam lauke,kol priraišioju pabertą lėktuvą,kas liko sumetu į mašiną.jau ir link nakties traukia. Nu bet galvoju ,bet kokiu atveju geriau nei gryžti tuščiomis. Gal ir uždirbsiu visai neblogai.Vėl į autobaną,jau link namų,jau gerai.Nestosiu niekur nei pora valandų nusnūst,dar yra šansų Kalėdas sutikt namuose. Oras dar labiau bjūra,prasideda šlapdriba.. Nuo angaro nuvažiavau jau virš poros šimtų km. Važiuoju kalnuota vietove,priekyje stati nuokalnė. Tik sužviegė kažkas,triokšt,pokšt,pasatukas persisvėrė ant dešinio šono...Nesupratau,kas įvyko,pirma mintis -sprogo padanga?Pasižiūriu dešinėn pusėn-ne, su padanga viskas tvarkoj,tik ji kartu su disku pasišokinėdama ir kažkodėl šviesdama raudonai lenkia mane. Paskui peršoka atitvarą ir nudarda kažkur pakalnėn. Atsisuku atgal -ten šventiniai fejerverkai-fontanais lekia žiežirbos.Pasatą užmeta skersą,priekaba su lėktuvu bando aplenkti pasatą ,o aš suakmenėju įsikibęs vairą ir nuspaudęs stabdį .Dar nesuprantu,kad ir stabdžių nebėra. Šlapdriba jau pradėjusi virst į ledą,pakalnė gana stati,net jei ir būtų stabdžai,nekažką būčiau nuveikęs su jais. Atrodė,kad čiuožiau visą vakarą.O mintys pradeda suktis žaibo greitumu. Bandau primest visus varijantus. Geriausias ko gero,jei versiuosi per galvą kelis kartus čia autobane. Po to eilėje remontui būsiu pirmas,lėktuvas kiek palauks. Blogiausias varijantas,jei su mašina ir priekaba perskrisiu per kelio atitvarą ir nulėksiu nuo šlaito.Kalnai, šlaito papėdės nesimato nuo kelio,kažin ar kas beliktų iš mūsų.Kai jau paskaudo rankas nuo įsikibimo į vairą,ir čiuožimo greitis apmažėjo,pabandžiau vairuoti. Sunkiai,bet mašina vairo klauso!Kažkaip išlyginau mašiną,ir priekaba atsistojo iš paskos mašinai.Nedarydamas staigių judesių ,kai jau greitis beveik buvo nugesintas ,privairavau prie pat kelio krašto ir stebūklingai sustojau avarinėje juostoje.Buvo apie 3 valanda nakties. Transporto autobane beveik nesimatė,vos vienas kitas automobilis.JO,šito varijanto nebuvau primetęs. Neturėjau jokių minčių,ką daryt toliau.Paskambinau lėktuvo pardavėjui -įjungtas autoatsakovas. Tada skambinau žmonai. Sakau,prikelk savo bosą,jis verslininkas,gal turi kokių pažįstamų transportininkų ar tralistų,kurie šiuo metu Vokietijoje.Svarbiausia įkraut pasatą į tralą ir su manim parvežti į Lietuvą. Lėktuvą su priekaba kur nors palikt,o paskui atvykt dar kartą ir paimt.Bosas skambinėjo visiem,ką pažysta,bet visi jau sėdi namuose,šventės gi. Dar veltui bandžiau prisiskambint keliems pažystamiem fūristam, kol išaušo rytas. Numigt nepavyko. Ryte pagalvojau-reikia pirma susirast ratą-jeigu rasiu,tai bus geras ženklas ,ir man seksis. Kažkaip primečiau,kiek aš čia laiko čiuožiau,kokį atstumą galėjau nučiuožti nuo tos vietos,kai nulėkė ratas. Ir dar atsiminiau,kad,kai paskutinįkart mačiau ratą,prie kelio augo medžiai.Paėjau atgal į kalną gal kokį kilometrą, radau miškelį prie kelio.Pablūdijau gal 10 minučių,ir pamačiau prie medžio atsirėmusį ratą. Supratau,kas įvyko:- užklynijo guolis,įkaitino iki raudonumo pusašį ir jį nusuko.Vat ir netikėkit Kalėdų stebūklais.! Parsiritinau ratą iki mašinos. Cha,reikalai pajudėjo,bereik gauti pusašį.Aš vis dar buvau aukštai kalnuose. . Reikia leistis papėdėn,ten bus gyvenviečių,vistiek bus koks šrotas ,ar servisiukas,gausiu tą pusašį. Tiesiai ties mašina papėdėj užeinu nediduką miesteliuką,gal kaimelį. Žmonių nematyti,apeinu skersai išilgai-nei servisiuko,nei šroto. Einu keliu toliau.Už kokių 5 km vėl kaimukas. Vėl žmonių kaip po atominio karo,visur langinės užvertos. Einu dar toliau,rodyklės rodo už 9km kitas miestelis. Pumpinu ten. Vaizdelis vienas prie vieno -anei gyvasties,anei šroto,anei servisiuko. Nu ką,blogiausiu atveju Kalėdas praleisiu Vokietijoje.Rasiu nakvynę,po Kalėdų turi gi visi išlysti. Nemiegojęs,nevalgęs,velku kojas atgal link mašinos Prie šaligatvio sustoja toks naujutėlaitis išblizgintas džipas.Atsidaro durelės,o ten toks pat išsiblizginęs ,gerai pavalgantis vokietis.
- kur eini,link kur tave pavežti?-klausia
- ...nežinau,- sumurmu.
-kaip tai nežinai??Nagi sėskis mašinon,pasakok.
Papasakojau,kas atsitiko ir kad man truks pliš reikalingas pusašis.
-ėė brolau, sako vokietis,džiaugtis reikia,tau žiauriai sekasi;likai gyvas,sveikas,ir tavo pasatas sveikas. Gausim tą pusašį.
Pagalvoja gerai,po to ima kažkam skambinėti.Dažniausiai atsakymas neigiamas,kol pagaliau vienas jo draugelis atsako,kad turi ardomą tokį pasatą. Lekiam, sako čia netoli už kokių 150 km draugas turi šrotą.
- Oho netoli,- sakau, -trenksiesi tokį kelią dėl nepažystamo žmogaus?". Lekiam per išmirusius kaimelius. Įsikalbam. Pasirodo,jis visai ne vokietis,o norvegas ,laimingai "ištekėjęs" už turtingos vokietės. Jam šiandien sukako 50 metų ir ta proga dovanų gavo iš savo žmonos štai šį naujutėlį džipą. Išvažiavo prabandyt ir pamatė mane. Taip kad 150 km jam bus puiki proga prajodinėt džipą.Nulekiam iki šroto, gaunu pusašį,viskas eina kaip iš pypkės. Vokietis-norvegas atveža mane ir pusašį iki pat mano mašinos.Pasikeičiam tel. numeriais,palinkim vienas kitam gerų švenčių(šansai pasiekti namus didėja!!). Sakau,kai būsi Lietuvoje ir pamesi ratą-skambink...
Pusašis akimirksniu atsiduria ten,kur ir priguli jam būt....bet nenumatytas atvejis:-paaiškėja,iš kur tie "fejerverkai",kai čiuožiau nuo kalno. Galinis tiltas braukė asfaltą ir nutarkavo ne tik stabdžių šlangelę,cilindriuką,bet ir visą kronšteiną,prie kurio tvirtinasi cilindriukas. Žodžiu teoriškai važiuoti galima,bet praktiškai nėra stabdžių. Supratau viena-reikia kuos kubiau dingti iš autobano,kol nepasirodė policija. Jei pamatys,gali kainuoti labai brangiai. Žemėlapis rodė aikštelę autobane už poros km. Avarine juosta pirmu bėgiu suglaudęs ausis lėtai judu aikštelės link. Ir kai jau ji buvo čia pat,vos už poros šimtų metrų, priekyje ,kad ją kur velniai stovi vokietka pasikėlusi variklio gaubtą.O po gaubtu palinkę policajai .Tik to man betrūko!Pakelia galvas,pamato mane ,prieina ir klausia:
-kas atsitiko,kad avarine juosta važiuoji?
- nieko baisaus,sakau antifryzo mažai rodo.Aikštelėje dasipilsiu ir toliau važiuosiu.
-palauk,palauk, -sako vienas -čia ta pati mašina su lėktuvu,kuri dieną autobane be rato stovėjo?Supratau,kad jie jau bus apžiūrėję mano mašiną,kai aš pusašio ieškojau.Reikalai pradėjo krypti dideliu greičiu į šrūdiną pusę. Aš jiems aiškinau,kad va pora šimtų m iki aikštelės,leiskit man davažiuot ,aš ten susitvarkysiu. Nieko nė girdėt nenorėjo-be stabdžių tu negali važiuot nei metro. Su kažkuo susiskambino. Po 5 min prisistatė tech pagalba . Pakrovė pasatą ,priekabą su lėktuvu ir liepė sėst į kabiną. . Dar bandžiau mint policininkams ant sažinės,sakau Kalėdos,šventė,paleiskit mane, Nė į kalbas. Sėdau į tech pagalbos mašiną ir mintyse jau pradėjau kalkuliuoti : 400 eurų už pasato,dar 400 eur už priekabos nutempimą ,nu ir remontas koks pora tūkst.Eina po velnių.Kai jau buvom nuvažiavę tolokai nuo policininkų,bandžiau šnekinti vairuotoją.Sakau ,būk žmogus,policininkai nemato,išleisk mane,negadink šventinės nuotaikos. Aš tau užmokėsiu. Kai pasakiau užmokėsiu,sukluso.
- kiek turi pinigų?
-turiu 50 eurų ir 200 lietuviškų litų(tiek turėjau piniginėje)
- koks lito kursas?
- vienas prie vieno su euru - meluoju nerausdamas. Jei klausia,vadinasi nežino.
-neblogai,neblogai,-sako vokietis.- bet neužteks.
- kaip tai ?
-vien nutempimas 800,dar remontas...
Supratau,kad čia ne Lietuva,"nupirkt "nepasiseks. Tada ėmiausi kitokios taktikos:
-gerai sakau,galit mane tempt į savo servisą,galit remontuot,galit sudėt auksines detales. Tam visam aš turiu 50 eurų ir 200 litų....ir nei cento daugiau
Tuo pokalbis užsibaigė. Važiavom kažkur ilgai ir toli. Sutemo.Po to išsukom iš autobano ir vėl kažkur kalnuotom vietovėm. Staiga kažkas tech. pabalbos auto gale pradėjo stipriai vibruoti ir barškėti. Sustojom. Vairuotojas išlipo ,apžiūrėjo ,tada įlipo ir ištaręs "šaize" pajudėjo artimiausio servisiuko link. Pasirodo galinis dešinys ratas(kaip ir mano pasato) laikėsi vos ant 2 smeigių iš 6. Stojom remontui. Kaip jau esu įpratęs,paprašiau vokiečio cigaretės, bandžiau megzti draugišką pokalbį.
- matai,-sakau,niekas nuo to neapsaugotas, ir jums atsitinka.Kalėdos,šventės,išsiskiriam gražiuoju čia. Ryte šitam servise susiremontuosiu.
Tada vokietis pratrūko:
- privažiuoja čia į Vokietiją visokių ubagų rusų,nei per šventes ramybės neturim...
-pats tu rusas,sakau.-aš iš Lietuvos.Girdėjai apie tokią?
- koks man skirtumas,visi jūs rusai.
Matau,kad situacija aštrėja, reikia švelnint.
-Aš čia pažystamų turiu, Bavarijoj gyvena...
-šūdas ta bavarija,ten netikri vokiečiai-toliau putojosi techninis pagalbininkas
- o tai kas tikri?
- Mes esam gryniausi vokiečiai
- tu ne grynas vokietis,tu nacis
Net cigaretė vokiečiui vos neiškrito. Nutilo visam vakarui. Galvojau,kad užlenkiau per žiauriai.
Sutaisė techničką,po to dar galai žino kiek tamsoje dardėjom,kol įvažiavom į aukšta tvora aptvertą teritoriją.Nors jau buvo po darbo valandų ,servise vaikštinėjo darbuotojai. Matyt jiems jau buvo pranešta apie "grobį". Tik išlipus man iš mašinos prisistatė vienas iš jų ir paklausė,kaip man reiks remontuoti mašiną,jei aš neturiu pinigų.
-tai jau jūsų bėdos-atsakiau. Galit remontuot,tik aš jums nemokėsiu.
-o tai gal tu grynų neturi,bet turi banko kortelę?
-Lietuvoj dar nėra banko kortelių-atsakiau...Mačiau,kaip ištyso servisisto veidelis.Po to dar keli jų iš eilės prieidinėjo ir klausė,ar tikrai neturiu pinigų ?
-o gal turi kas Vokietijoje tau paskolintų?
Tada prisiminiau savo draugą Klausą. Susipažinom su juo ,kai pirkau iš jo lėktuvėlį. Tai buvo pirmas vokietis pardavėjas,kuris mane priėmė labai šiltai:-pasiūlė dušą,pavalgydino,apnakvydino. Po to aprodė savo aviacines dirbtuves.Labai išprusęs,gabus technikoje ir mene(kas labai reta) žmogus.Gamina lėktuvus (ir ne tik),tapo paveikslus,lipdo skulptūras ...ir daro tatuiruotes. Mes bendravome jau pora metų su juo.
Paprašiau servisistų telefono,kad galėčiau paskambinti jam. Taupiau savo mobilaus akumą.Vienas servisistas sėdėjo kambaryje ir jaučiau,kaip klausėsi mano pokalbio. Susisiekiau su Klausu,papasakojau savo bėdą ir paklausiau,gal turi netoliese šio serviso kokių nors pažystamų. Pažystamų jis neturėjo,nuo jo namų iki čia buvo apie 650 km!!
Paklausė,kokių detalių ar įrankių man reikia.Suvardijau.
- ką nors sugalvosim -atsakė.
-aha,tai tavo draugas tau paskolins pinigų ?-apsidžiaugė servisistas,kuris klausėsi pokalbio-
-joks jis man ne draugas,-atsakiau, -tik šiaip pažystamas.
Jau vėlus vakaras,serviso antrame aukšte gyveno patys servisistai,visa jų šeimyna. Buvo Kūčių vakaras,pradėjo rinktis pas juos svečiai,nešini visokiom gėrybėm. O aš jau antra diena buvau burnoj nieko neturėjęs.Išlėkiau į kelionę ,kaip į balių,įsimečiau pora sumuštinių ir termosą su kava. Net striukės ar jokių šiltų rūbų neįsimečiau. Juk turėjau sulakstyti per 2-3 dienas.. Pradėjo šalti.Susiriečiau trilinkas mašinoje, prikrautoje visokių skardų ir ir bandžiau užmigti. Kas pusvalandį pakūrinėjau variklį,nes šalo vis labiau. Kažkur paryčiui išsijungiau. Kiek laiko miegojau nežinau,tik pašokau nuo baladojimo į mašinos langą. Nieko nesimatė,langai buvo apšalę.
-atsikniskit,neturiu aš jokių pinigų -šaukiau lietuviškai,bet beldimas nesiliovė. Pravėriau duris-lauke prie mašinos stovėjo Klausas su žmona Margit. Pažiūrėjau į laikrodį -buvo 6 valandos ryto.Net akis pasitryniau,matyt nuo nevalgymo,pagalvojau.
Ant mano mašinos kapoto buvo patiesta staltiesė,o ten visokių sumuštinių ,pyragėlių ,vienas termosas su kava,kitas su arbata.... Net praradau kalbos dovaną kuriam laikui.
- Klausai,-sakau- jūs veikt neturit ką per Kalėdas?? Juk dabar Kalėdos,o be to nuo tavęs iki Čia virš 600 km !!
- nu kas tos Kalėdos-sėdi prie stalo ir ryji mišraines,nusibodo....Kur aš tai buvau girdėjęs?
Atvyko Klausas su senučiu "Volvo" universalu,o jame visa dirbtuvė.Ką ten dirbtuvė,visas servisas,net kilnojamą elektros stotį atsivežė.,kad nereiktų iš servisistų net elektros prašyti. Visokių įrankių,medžiagų,mašinai detalių,stabdžių skysčio net 5 ltr paėmė..
Pirmiausia ką padariau ,tai pasakiau jam,kad tuoj prisistatys serviso atsovai ir klaus ar turi pinigų. Sakyk,kad turi kelionei tik 50 Eurų įsimetęs,ir kad banko kortelės nepasiėmei
- bet Vokietijoje taip nebūna- prieštaravo jis
- bet dabar taip atsitiko, pasistenk įsiminti tai
Už poros minučių,kaip ir sakiau prisistatė atstovas,ir gavęs neigiamą atsakymą galutinai atsifutbolino.
Užkandau Margit suruoštų gėrybių ir su Klausu kibome į darbą. Pirmiausia reikėjo "sukonstruot vietą stabdžių cilindriukui pritvirtinti. Kažką lankstėm iš skardos ,drožėm grežėm,šriubavom. Neatrodė labai rimtai ,bet svarbiausia buvo parodyti servisistam,kad stabdžiai yra. Po poros valandų darbo pasatukas jau stovėjo ant ratų. Pabandėm-stabdo visi 4 ratai .Pasikvietėm viršiausią,tą su kuriuo sukonfliktavau.Įsilėkėjau,pastabdžiau,čiuožė visi ratai.Vokietis jau buvo visai kitos nuotaikos,nei vakar.
- supranti,aš tai būčiau vakar tave paleidęs,bet policija liepė kol nesutvarkysi visų stabdžių,tol neišleisti...ir dėl ruso atsiprašau,Lietuva tai ne Rusija,aš žinau. Pasigūglino matomai ,ir lito kursą išsiaiškino. Et ką čia bepyksi,juk Kalėdos.Atidaviau tuos savo 50 Eurų,dar Klausas savo "paskutinius" 50 dadėjo.(aš aišku jam gražinau,ir už detales ir pagalbą norėjau atsilyginti.Kur tau,neėmė nei už ką)
Atsiglebesčiavau su Margit ir su Klausu. Dėkojau,kaip įmanydamas ,sakiau,jei Lietuvoj kada sugesit,tai negalėsiu tuo pačiu atsilygint,nes per visą Lietuvą viso labo 300 km yra..
Išjudėjau į trasą.Viskas kaip ir tvarkoj.Tik neilgai tas gerumas tesėsi. Pavažiavus autobanu kokius 30 km ,nutariau sustoti aikštelėje.Pastabdžiau,tik pokšt ir vėl nebėra stabdžių.Jau net keiktis nebuvo iš ko. Vėl skambinu Klausui. Sakau-ar toli nuvažiavai,vėl nebeturiu stabdžių.
- kur randiesi ,tuoj atlekiam.
Už nepilnos valandos Klausas jau aikštelėje. Vėl traukia savo bošiuką,elektros stotį. Pradedam iš skardos vėl drožti naują detalę.Tik po kelių minučių protas nušviesėja:
- Klausai,tu čia matai kur nors policiją ar servisistą??Ką mes čia darom??-reikia tiesiog užaklinti stabdžių vamzdelį ir aš gryšiu su priekiniais stabdžiais. Užlenkėm ir užplakėm stabdžių vamzdelį. Uždėjom ratą, vėl ėmiau dėkavoti.
- palauk ,-sako Klausas. Nubėgo į parduotuvę aikštelėje,atsinešė 3 mažus buteliukus po 25 gramus degtinės,susidaužėme visi 3.Tada Klausas pasikniso po savo "Volvo" ištraukė naujutėlaitį dar neišpakuotą didelį įrankių komplektą
- Čia tau,sako,-su Kalėdom Vytai
- aš tau neturiu ką padovanoti ...
-tu tik gryžk laimingai į namus.Kai gryši,būtinai parašyk
Vėl atsiglebėsčiavom. Paskui jis kas 15 min vis skambinėjo ir klausė -
- ar dar važiuoji?
- važiuoju,važiuoju .Ir taip iki Lenkijos.Pasatukas daugiau nebepavedė.

P.s. draugaujam su Klausu jau daugiau kaip 10 metų. Kiekvienais metais pas jį užsuku arba jis pas mane atvyksta.Vis prisimenam,kad tai buvo ko gero įsimintiniausios Kalėdos mums abiems. Prieš Kalėdas aš nesiunčiu jam tradicinių pasveikinimų. Parašau,kad jeigu ką,kad neišvyktų per Kalėdas iš namų ir būtų prisipylęs pilną "Volvo" kuro baką,nes aš kaip tyčia Vokietijoj pamuštą lėktuvą nužiūrėjau

Gerų visiems švenčių !
Į viršų
KĘSTUTIS A.
Kt Grd 20 2018, 03:23
Užsiregistravęs dalyvis #118
Prisijungta: Št Geg 17 2008, 12:50
Vieta: KĖDAINIAI
Pranešimų: 394
Puikus pasakojimas Vytai! Su artėjančiom Kalėdom!
Į viršų
Eiti į puslapį   <<        >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System
Atvaizdavimo laikas0.1063sek,0.0074iš to užklausomsDB užklausos:33. Naudojama atmintis:4,056kb