Memorialo žemaičių aviatoriams,
minint Lietuvos aviacijos šimtmetį, statyba
minint Lietuvos aviacijos šimtmetį, statyba
2018 m. minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas padėjo pamatus modernios valstybės kūrimuisi. Jau 1919 m. sukurta Lietuvos karo aviacija tapo šiuolaikinės aviacijos pradininke Lietuvoje, leidusi lietuviui veržtis į padangę ir užkariauti dar nematytus tolius. 1927 m. įkurtas Lietuvos aeroklubas tapo pagrindine aviaciją Lietuvoje populiarinančia organizacija, dėka kurios užaugo gausus aviatorių ir aviacijos mylėtojų būrys.
Žemaičių krašto žmonės taip pat užima svarbią vietą Lietuvos aviacijos istorijoje. 1933 m. liepą tragiškai pasibaigęs žemaičių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlanto vandenyną tapo įkvėpimu lietuviams dar labiau veržtis į dangų ir garsinti tėvynės Lietuvos vardą.
Dar XVII a. žemaitis Kazimieras Simonavičius išleidęs veikalą „Didysis artilerijos menas“ tapo raketų mokslo pradininku pasaulyje. Viekšniuose paskutinius gyvenimo metus praleidęs Aleksandras Griškevičius, sukūręs Žemaičio garlėkį, laikomas aviacijos pradininku Lietuvoje. O kur dar gausus būrys iš Žemaitijos kilusių tarpukario karo aviacijos, civilinių lakūnų, sklandytojų ir jų minties tęsėjų Lietuvos okupacijos metais ir šiais laikais. Ilgai Žemaitijoje sklandžiusi mintis pastatyti memorialą Žemaitijos aviatoriams ir įteikti Lietuvai dovaną minint valstybės atkūrimo šimtmetį tampa realybe.
2017 m. susikūrusi iniciatyvinė grupė „Memorialas žemaičių aviatoriams ir Lietuvos aviacijos šimtmečiui“ organizuoja memorialo statymo darbus. Paminklui pasirinkta istorinė vieta Žemaitijos centre – Telšiuose, Masčio ežero pašonėje, šalia Žemaičių muziejaus „Alka“. Šioje vietoje 1935 m. Telšių amatų mokyklos moksleiviai atidarė sklandymo stotį ir pradėjo savo pirmuosius skraidymus. Memorialo architektu sutiko tapti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Algirdas Žebrauskas. Planuojama pastatyti 12-15 metrų aukščio monumentą iš granito ir plieno konstrukcijos. Iš trijų granito plokščių sudarytas pagrindas simbolizuos tris Lietuvos aviacijos periodus: aviacijos priešistorę, tarpukario aviacijos laikmetį ir laikotarpį po 1940 m. iki dabar. Memorialo pagrinde bus įamžintos žymių kiekvieno periodo aviatorių pavardės. Plieno konstrukcija, vertikale kylanti aukštyn kiekvienam memorialo lankytojui primins S. Dariaus ir S. Girėno testamente paminėtą raginimą: „Lituanikos“ pralaimėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes tegu auklėja jaunų lietuvių atkaklumą ir ryžtumą, kad Sparnuotas Lietuvis būtinai įveiktų klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos garbei!“.
Prie memorialo žemaičiams aviatoriams ir Lietuvos aviacijos šimtmečiui idėjos įgyvendinimo prisideda Žemaičių kultūros draugija, į kurios banko sąskaitą galima pervesti auką memorialo statybai. Paaukojusiųjų memorialo statybai didesnę kaip 500 eurų sumą pavardės ar įmonių pavadinimai bus įrašyti memorialo sienelėje.
Kviečiame paremti memorialo statymo darbus pervedant norimą pinigų sumą į Žemaičių kultūros draugijos sąskaitą AB Luminor Bank banke LT074010042800061620, įmonės kodas 191914572. Mokėjimo paskirtyje nurodyti „Memorialui žemaičių aviatoriams ir Lietuvos aviacijos šimtmečiui“.
Žemaičių krašto žmonės taip pat užima svarbią vietą Lietuvos aviacijos istorijoje. 1933 m. liepą tragiškai pasibaigęs žemaičių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlanto vandenyną tapo įkvėpimu lietuviams dar labiau veržtis į dangų ir garsinti tėvynės Lietuvos vardą.
Dar XVII a. žemaitis Kazimieras Simonavičius išleidęs veikalą „Didysis artilerijos menas“ tapo raketų mokslo pradininku pasaulyje. Viekšniuose paskutinius gyvenimo metus praleidęs Aleksandras Griškevičius, sukūręs Žemaičio garlėkį, laikomas aviacijos pradininku Lietuvoje. O kur dar gausus būrys iš Žemaitijos kilusių tarpukario karo aviacijos, civilinių lakūnų, sklandytojų ir jų minties tęsėjų Lietuvos okupacijos metais ir šiais laikais. Ilgai Žemaitijoje sklandžiusi mintis pastatyti memorialą Žemaitijos aviatoriams ir įteikti Lietuvai dovaną minint valstybės atkūrimo šimtmetį tampa realybe.
2017 m. susikūrusi iniciatyvinė grupė „Memorialas žemaičių aviatoriams ir Lietuvos aviacijos šimtmečiui“ organizuoja memorialo statymo darbus. Paminklui pasirinkta istorinė vieta Žemaitijos centre – Telšiuose, Masčio ežero pašonėje, šalia Žemaičių muziejaus „Alka“. Šioje vietoje 1935 m. Telšių amatų mokyklos moksleiviai atidarė sklandymo stotį ir pradėjo savo pirmuosius skraidymus. Memorialo architektu sutiko tapti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Algirdas Žebrauskas. Planuojama pastatyti 12-15 metrų aukščio monumentą iš granito ir plieno konstrukcijos. Iš trijų granito plokščių sudarytas pagrindas simbolizuos tris Lietuvos aviacijos periodus: aviacijos priešistorę, tarpukario aviacijos laikmetį ir laikotarpį po 1940 m. iki dabar. Memorialo pagrinde bus įamžintos žymių kiekvieno periodo aviatorių pavardės. Plieno konstrukcija, vertikale kylanti aukštyn kiekvienam memorialo lankytojui primins S. Dariaus ir S. Girėno testamente paminėtą raginimą: „Lituanikos“ pralaimėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes tegu auklėja jaunų lietuvių atkaklumą ir ryžtumą, kad Sparnuotas Lietuvis būtinai įveiktų klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos garbei!“.
Prie memorialo žemaičiams aviatoriams ir Lietuvos aviacijos šimtmečiui idėjos įgyvendinimo prisideda Žemaičių kultūros draugija, į kurios banko sąskaitą galima pervesti auką memorialo statybai. Paaukojusiųjų memorialo statybai didesnę kaip 500 eurų sumą pavardės ar įmonių pavadinimai bus įrašyti memorialo sienelėje.
Kviečiame paremti memorialo statymo darbus pervedant norimą pinigų sumą į Žemaičių kultūros draugijos sąskaitą AB Luminor Bank banke LT074010042800061620, įmonės kodas 191914572. Mokėjimo paskirtyje nurodyti „Memorialui žemaičių aviatoriams ir Lietuvos aviacijos šimtmečiui“.
PRISIJUNKITE PRIE DISKUSIJOS
Pagarbiai, Nerijus
