Diskusijos
| Mano Sparnai :: Diskusijos :: LĖKTUVO GAMYBOS, KONSTRAVIMO KLAUSIMAI :: Variklių skyrius |
|
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >> |
| Benzinas | ||
| Eiti į puslapį << >> | |
|
Moderatoriai: Nerijus Korbutas, Arius, Administratorius
|
| Autorius | Pranešimas | ||
| Rolandas |
| ||
rolandas  Užsiregistravęs dalyvis #8 Prisijungta: An Vas 19 2008, 01:09Pranešimų: 5558 | Jeigu retkarčiais prisiminsi avarines procedūras, pradėjus nestabiliai dirbti varikliui turėtum prisiminti pamirštą elektrinį siurblį arba rankinį švirkštą. Dauguma brangių lėktuvų su 912 Rotax turi elektrinį siurblį naudojamą kylant-tupiant. | ||
| Į viršų | | ||
| jankelis |
| ||
 Užsiregistravęs dalyvis #359 Prisijungta: An Kov 10 2009, 07:29Pranešimų: 316 | Lėktuve Moran Saulner 893A pastoviai prieš kildami jungiame elektrinį siurblį, kad sukelti spaudima irišjungiame po pirmo posukio.Po ketvirto posūkio tūptinėje vėl įjungiame. Reikia priprasti kartu bent su užsparniais. | ||
| Į viršų | | ||
| Algis |
| ||
algis  Užsiregistravęs dalyvis #12 Prisijungta: An Vas 19 2008, 10:25Vieta: Elektrėnai Pranešimų: 1981 | Rotax 912 naudojimo AVGAS pasekmes: | ||
| Į viršų |
| ||
| inžinierius |
| ||
 Užsiregistravęs dalyvis #301 Prisijungta: Kt Sau 01 2009, 06:51Pranešimų: 93 | Gerbiamieji, kolegos. Norėčiau įsiterpti į Jūsų diskusiją ir įnešti kai kurį aiškumą naudojant techninius terminus. Nes atrodytų kalbame apie tą patį, tik skirtingai suvokiame ir panaudojame sąvokas. Ypač kai kalbame apie kurą (benziną ir t.t.). Todėl noriu "duoti" truputi teorijos žinių pagrindžiančius ir paaiškinančius mūsų praktikoje pasitaikančius reiškinius. Čia (naftos produktuose) jau seniai yra viskas apibrėžta standartais. Šioje forumo dalyje kalbama apie "benziną E85". Bet pradžiai- benzinas, tai iš naftos gaunamas, lengvai garuojantis skystis, sudarytas iš skystų angliavandenilių, verdančių 28-230 lapsnių C temperatūros intervale. (E85) yra išreiškiama benzino frakcinė sudėtis - tai benzino sudėtis, išreikšta skirtingos virimo temperatūros frakcijų santykis. Tai frakcijos dydis dalimi (procentais nuo viso benzino kiekio), kuri nudistiliuojama nuo virimo pradžios iki tam tikros temperatūros, pvz., benzino dalis nudistiliuota iki 70 C, žymima E70. Benzino virimo pradžia (angl. initial boiling point - IPB) - tai ne fizinė skysčio virimo pradžios temperatūra, kurią sunku tiksliai užfiksuoti, bet 10 proc. tūrio nudistiliavimo temperatūra žymima - T10. Suprantate, kad lengviausios frakcijos - lengviausiai ir išgaruoja prie žemesnės temperatūros , toliau norint išgarinti reikia padidinti temperatūrą. Ši dalis (lengviausios frakcijos) yra ir variklio lengvo užvedimo rodiklis. Kuo ši temperatūra žemesnė tuo lengviau užvedamas šaltas variklis. Tačiau "lazda turi du galus". Jei virimo temperatūra pernelyg žema, tai benzino tiekimo sistemoje , o ypač ant greitai judančių dalių (siurblio darbo ratų), gali atsirasti zonos kur benzinas išgaruos ir sistemoje susidarys garų kamščiai (siurbliuose kavitaciniai procesai). (Ne veltui "ROTAX" ir perspėja). O vasarą sunkiau užvesti ir karštą variklį. EU standartuose garų kamščio susidarymo galimybė įvertinama dviem dydžiais - fizine virimo pradžia (temperatūra) ir lengviausiu frakcijos kiekiu procentais, nudistiliuojamu iki 70 C (E70). Pagal faktorių T10 dar galima apytiksliai apskaičiuoti žemiausią (žiemos) temperatūrą, t(p), kuriai esant dar galima užvesti nešildytą variklį: t(p) = 0.5*(T10) - 50.5; (pagal Celsijų). Žieminiam benzinui ji yra lygi -23 C. Taip pat galima apskaičiuoti žemiausią (vasaros) aplinkos temperatūrą t(g) kurioje gali susidaryti garų kamščiai t(g) = 2 (T10) - 93; vasariniam benzinui ji yra lygi +47 C. Čia remiuosi GOST 2084-77., pagal kurį reglamentuojamamos T10 reikšmės-vasarinio benzino T10 mažiau arba lygus 70 C, o žieminio T10 mažiau arba lygus 55 C. Amerikiečių skirtingų klasių benzinų T10 yra nuo 50 iki 70 laipsnių pagal Celsijų.. EU benzinų žematemperatūrinis lakumas išreiškiamas E70 (nudistiliuotas iki 70 C) atitinka maždaug tokį pat lakumą. Prieš patenkant benzinui į cilindrą, jį reikia išgarinti (juk ne paslaptis - dega ne kieti kūnai ar skysčiai, o iš jų išsiskyrę dujų mišiniai maišydamiesi su oru (deguonimi) tam tikra proporcija (vad. stechiometriniu skaičiumi), tuo sudarydami degujį mišinį). šaltame variklyje svarbu ir būtina benziną greitai išgarinti,kad būtų lengva jį užvesti, todėl benzine turi būti tam tikra frakcija, kurios virimo temperatūra artima aplinkos oro temperatūrai. Jeigu jos mažoka, tai įbenziną pridedama iki 5 proc. butano. Dėl šios priežasties yra vasariniai ir žieminiai benzinai, besiskiriantys virimo pradžios temperatūra bei lakiausios frakcijos kiekiu. Kita vertus, per nelyg didelis lakiųjų junginių kiekis, apsunkina užvesti įkaitusį variklį. Todėl benzino sezoniškumui ir kitiems su variklio užvedimu susijusiems rodikliams apibūdinti svarbiausi dydžiai ir yra virimo pradžios temperatūra ir lakiausios frakcijos dalis. Benzino 50 proc. tūrio nudistiliavimo temperatūra T50 (midpoint) arba frakcijos kiekis, gaunamas distiliuojant 100 laipsnių pagal Celsijų (E100) - tai rodiklis, susijęs su variklio įšilimu ir sūkių paėmimo (įsibegėjimu, rus. "prijomnistnost"). Nesunku suvokti, kad kuo žemesnė ši temperatūra (arba didesnė E100 frakcija), tuo greičiau šyla variklis, lengviau pereina iš vieno darbo režimo į kitą (veržlumas). Tai apibudinama "veržlumo indeksu" (angl. Driveabiliti Index - DI), kuris apskaičiuojamas iš benzino frakcijų T10, T50, ir T90. (amerikos standartas SAE J312 Jan 93): DI = 1,5(t10) + 3,0(T50) + 1,0(T90). Matome, kad šis indeksas labiausiai priklauso nuo temperatūros T50. Vasarinių benzinų T50 turi būti <115 C, žieminių- <100 C, arba E100 atitinkamai >40 ir >43 procentų. Bet čia vėl "slepiasi" viena bėda.Jei T50 pernelyg žema arba frakcija E100-pernelyg didelė, tai naudojant tokį benziną aviaciniuose varikliuose pakilus aukštyn, sumažėja aplinkos slėgis ir temperatūra ir net prie tenperatūros +10 laipsnių C, gali apledėti karbiuratorius.Šį apledėjimą dar labiau paskatina ir per didelis lakiausios frakcijos kiekis. Tampa akivaizdus injekcinės kuro padavimo sistemos privalumas prieš ežekcinę (įpurškimo tiesiai į cilindrą arba prie pat įsiurbimo vožtuvų prieš karbiuratorinę). Todėl žemėjant lektuvu su karbiuratoriniu varikliu, būtina sekti, reguliuoti patenkančio oro kiekį per variklio groteles, kad pernelyg daug neataušintų karbiuratoriaus (nesumažėtų jo temperatūra), ko pasekoje prasidės karbiuratoriaus apledėjimas ir variklis praras savo dinamiškumą. Atrodytų reikia padidinti T90 arba E180 kiekį, (kai kada dar varikliuose naudojamas papildomas padavimas nedidelio vandens kiekio), kad sumažinti garavimą. Bet kai pernelyg aukšta benzino virimo pabaigos temperatūra (final boiling point-FBP), degalai netolygiai pasiskirsto cilindre, pasitaiko kad patenka ir skystos fazės (neišgarintų), taip išplaunamas nuo cilindro sienelių tepalo sluoksnis, padidėja variklio dylimas, didėja degalų sunaudojimas. Be to lieka lako ir nuodegų kiekis ant degimo kameros sienelių ir isiurbimo trakte. Standartai griežtai apriboja šią temperatūros reikšmę iki 205-215 C. Karbiuratoriniams vidaus degimo varikliams patartina kad T90 būtų žemiau 208 C. Dabar pakalbėkime apie benzino degimo cilindre eigą. Kadandi, kaip žinote kad benzinas susideda iš įvairių frakcijų, tai ir šių frakcijų degimo intensivumas ir tuo pačiu laikas skiriasi. Jeigu didžioji dalis benzino baigia degti kai slėgis pasiekia maksimumą, tai sukuriama didžiausia galia. Jei degimas baigiasi anksčiau, dujos ima stabdyti stumoklio judėjimą (pasireiškia detonavimas), o jei vėliau - nebesukuriamas didžiausias galimas slėgis (o pats variklis kaista). Jeigu benzino degimo laiką "ištempsime" , tai matysime kad pirma sudega lengvosios frakcijos o paskiausiai sunkiosios ir aromatiniai junginiai.Todėl ypač svarbu, kad sunkiosios frakcijos turėtų kaip galima geresnes antidetonacines savybes, kai degimo pabaigoje pakilus temperatūraikad degimas toliau vyktų tolygiai be detonavimosi. Ši savybė įgauną svarbą labiau apkrautiems (aviaciniams) varikliams. Todėl į benziną dedami priedai savo sudėtyje turintys daug deguonies vadinami oksigenatais (metiltrebutilo MTBE, etiltrebutilo ETBE, tetramilmetilo TAME, taip pat nauji tretheksilmetilo THxME bei tretheptilmetilo THpME eteriai dedami į"NESTE" benziną). Šių oksigenatų kiekis sudaro iki 15 procentų. Jo pakanka kad padidinti oktaninį skaičių iki RON 95-98 (RON -Research Octane Number- Tiriamasis oktano skaičius OS). Tačiau Europinės normos (EN228) reikalauja kad bendras deguonies kiekis benzine būtų žemesnis už 2,8 proc. Amerikoje iki 2,0 proc. Toliau EU Sąjungos direktyva 85/536/EEC reikalauja, kad bendras deguonies kiekis benzine neturi viršyti 3,7 proc. o individualių oksigenatų MTBE -< 15 proc.; trebutilo alkoholio (TBA) - <7 proc.; etanolio - <5 proc.; metanolio - <3 proc. Todėl pagal tūrinę proporciją metanolis bei etanolis, kaip deguonies šaltinių ir aukšto OS junginių dedama iki 15...25 procentų. Kaip ir neblogai, bet vėl gi - "lazda turi antrą galą" - esant žemai temperatūtai šie alkoholiai linkę išsissluoksniuoti, o benzinas su jais labiau sugeria drėgmę - padidėja korozijos pavojus. Todėl kas tinka Brazilijoj, ne visada tiks "varganoje Marijos žemelėje"- Lietuvoje. Toliau kaip antidetonaciniai priedai dar naudojami organiniai mangano junginiai (MMT) ir ferocenai. Bet matomai dėl savikainos tokio populiarumo kaip aukščiau minėti eteriai nepasiekė. Dar viena iš anksčiau naudotų, bet jau uždraustų priemonių buvo - švino tetraetilas ir kiti jį lydintys junginiai sudarę etilinimo skystį. Pats švinas, kai elementas lydosi palyginti žemoje temperatūroje (327 C), todėl lengvai oksiduojasi ir variklyje be antidetonacinių funkcijų, nusėsdamas ant cilindro ir išmetimo vožtuvų vidinio paviršiaus atlikdavo ir savotišką vožtuvų tepimą. Vyresnio amžiaus žmonės prisimena atvejus, kai sovietiniuose kochozuose kas metais tekdavo "Nivoms" ir "Moskvičiams" variklius keisti. Priežastis - statinėmis vagiamas iš aviatorių - "Chimdymo" bešvininis aukšto OS benzinas (negaudami pakankamo tepimo ir to pasekoje padidėjusios trinties ir temperatūros sudega išmetimo vožtuvai. Analogija mūsų laikams, kai naudojamas dujinis kuras varikliams konstruotiems iki 1985..87 metų. Nes vėliau uždraudus švino junginius kaip antidetonatorius, konstruktoriai (gamintojai) buvo priversti vožtuvams naudoti labiau temperatūrai ir trinčiai atsparesnius plieno lydinius. Suprantama, kad nieko amžino nėra. "Shell" šviną keitė kalio junginiais (benzinas "Formula Shell" priedas "TOUCAN"), "BASF"- priedas "Kerocom ES 3230" su olefino (alkeno) ir maleino anhidrido kopolimero kalio druska ir kt. Šių benzinų pavadinime gale rašoma raidė "K" (Formula Shell 95K; "Statoil" Stimuli 95K bei 98K, kurie pagal tepimo formulę visiškai tinka senesnės laidos automobilių varikliams). Daugiau mums aviatoriams kiek aktualesnis klausimas yra plovimo priedai reikalingi prielipų, nuodegoms, korozijos produktais ir kt. nešvarumams nuo maitinimo sistemos , karbiuratoriaus, įsiurbimo vožtuvų, degimo kameros vidinių sienelių pašalinimui. Tai poliizobutilenaminai ("BASF"- Keropur). Šių priedų turintys yra "Mažeikių Naftos" benzinas "VENTUS", Statoil"- Stimuli; "Neste"- Futura. Tai tam kartui tiek. Tik noriu pasakyti, kad gerb. Rolandas turintis ne mažai praktikos, savo pasisakymuose yra teisus, ne mažiau informacijos pateikė ir gerb. Algis. Tik reikia sugebėti ją "suvirškinti" mokėti skaityti tarp eilučių ir padaryti teisingas išvadas. Viso tai linkiu kitiems forumo dalyviams. Pagarbiai | ||
| Į viršų | | ||
| vysniukas |
| ||
 Užsiregistravęs dalyvis #360 Prisijungta: Tr Kov 11 2009, 11:41Pranešimų: 756 | JEzau marija sitiek skaityti, bet idomu..  | ||
| Į viršų | | ||
| AR |
| ||
www.ROTORKLUBAS.lt Užsiregistravęs dalyvis #6 Prisijungta: Pr Vas 18 2008, 08:16Vieta: Kaunas Pranešimų: 3567 | inžinierius rašė ... Šioje forumo dalyje kalbama apie "benziną E85". Bet pradžiai- benzinas, tai iš naftos gaunamas, lengvai garuojantis skystis, sudarytas iš skystų angliavandenilių, verdančių 28-230 lapsnių C temperatūros intervale. (E85) yra išreiškiama benzino frakcinė sudėtis - tai benzino sudėtis, išreikšta skirtingos virimo temperatūros frakcijų santykis. Tai frakcijos dydis dalimi (procentais nuo viso benzino kiekio), kuri nudistiliuojama nuo virimo pradžios iki tam tikros temperatūros, pvz., benzino dalis nudistiliuota iki 70 C, žymima E70. Bent jau Lietuvoje zymejimas E85 reiskia kad tai kuras, kuris sudarytas is 85 proc etanolio ir 15 benzino. Siaip jusu paskaita tikrai idomi ir naudinga.  | ||
| Į viršų | | ||
| inžinierius |
| ||
| Užsiregistravęs dalyvis #301 Prisijungta: Kt Sau 01 2009, 06:51Pranešimų: 93 | Gerb., AR, Nusižengti galiojantiems standartams - nevalia. Bet Jūs teisus. Yra atsiradusi techninių terminų žymėjimo dviprasmybė. Taip neturėtų būti. Žvilgterėsiu laikui bėgant į EU standartus reglamentuojančius didesnį negu 15 proc. etanolio turintį benzino (kuro) reglamentą (-us). Jei jau toks yra priimtas, o ankstesnysis neatšauktas, nepakoreguotas ir įsivelia tokia dviprasmybė - tai jau negerai. Bet šiandien benzinu turinčiu tokį oksigenatų kiekį procentais, mes ne visuose varikliuose galėtumėme naudotis dėl eilės techninių priežasčių (jų visų dabar nevardinsiu tik paminėsiu kad norint pasiekti optimalumą, reiks pakeisti pradinį degimo kampą bei įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų fazes, koreguoti purkštukų darbo fazes ir laiką, o tam reikalingas papildomas emuliatorius, paskirstymo velenėlio perprojektavimas,pagaminimas ir daug kitų priemonių). Nors jau aš eičiau tokiuo keliu, juk ore svarbus kiekvienas kilovatas, ar ne tiesa? Šiaip aviacijoje etanolis nėra pati tinkamiausia kuro rūšis (lyginant su kitomis) vien dėl energetinės talpos (MJ/kub.m). Nes orlaivyje reiks skirti daugiau vietos (didesni bakai, tam kad nuskristi tą patį atstumą kaip ir su įprastiniu kuru). O kur dar hidroabsorbavimosi iššaukiama aliuminijaus, vario ir plieno detalių korozija, paties kuro mišinio (statikoje) išsisluoksniavimas, geresnių - antioksidacinių tepalų poreikis, o svarbiausia labai žemas sočiųjų garų slėgis su atitinkamomis pasekmėmis. Be to sakyčiau, jei jau renkames alternatyvą, tai tinkamesnis variantas - suskystintas naftos dujos (LPG- propano ir butano mišinys). Aukštesnė energėtinė talpa ir neturi hidroabsorbavimosi, nors ir reikalauja aukštesnės kvalifikacijos aptarnavime. Pagarbiai | ||
| Į viršų | | ||
| AR |
| ||
| www.ROTORKLUBAS.lt Užsiregistravęs dalyvis #6 Prisijungta: Pr Vas 18 2008, 08:16Vieta: Kaunas Pranešimų: 3567 | inžinierius rašė ... Gerb., AR, Nusižengti galiojantiems standartams - nevalia. Bet Jūs teisus. Yra atsiradusi techninių terminų žymėjimo dviprasmybė. Taip neturėtų būti. Žvilgterėsiu laikui bėgant į EU standartus reglamentuojančius didesnį negu 15 proc. etanolio turintį benzino (kuro) reglamentą (-us). Jei jau toks yra priimtas, o ankstesnysis neatšauktas, nepakoreguotas ir įsivelia tokia dviprasmybė - tai jau negerai. Bet šiandien benzinu turinčiu tokį oksigenatų kiekį procentais, mes ne visuose varikliuose galėtumėme naudotis dėl eilės techninių priežasčių (jų visų dabar nevardinsiu tik paminėsiu kad norint pasiekti optimalumą, reiks pakeisti pradinį degimo kampą bei įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų fazes, koreguoti purkštukų darbo fazes ir laiką, o tam reikalingas papildomas emuliatorius, paskirstymo velenėlio perprojektavimas,pagaminimas ir daug kitų priemonių). Nors jau aš eičiau tokiuo keliu, juk ore svarbus kiekvienas kilovatas, ar ne tiesa? Šiaip aviacijoje etanolis nėra pati tinkamiausia kuro rūšis (lyginant su kitomis) vien dėl energetinės talpos (MJ/kub.m). Nes orlaivyje reiks skirti daugiau vietos (didesni bakai, tam kad nuskristi tą patį atstumą kaip ir su įprastiniu kuru). O kur dar hidroabsorbavimosi iššaukiama aliuminijaus, vario ir plieno detalių korozija, paties kuro mišinio (statikoje) išsisluoksniavimas, geresnių - antioksidacinių tepalų poreikis, o svarbiausia labai žemas sočiųjų garų slėgis su atitinkamomis pasekmėmis. Butent. inžinierius rašė ... Be to sakyčiau, jei jau renkames alternatyvą, tai tinkamesnis variantas - suskystintas naftos dujos (LPG- propano ir butano mišinys). Aukštesnė energėtinė talpa ir neturi hidroabsorbavimosi, nors ir reikalauja aukštesnės kvalifikacijos aptarnavime. Pagarbiai O baliono svori ivertinote ?  | ||
| Į viršų | | ||
| Rolandas |
| ||
| rolandas Užsiregistravęs dalyvis #8 Prisijungta: An Vas 19 2008, 01:09Pranešimų: 5558 | AR rašė ... Bent jau Lietuvoje zymejimas E85 reiskia kad tai kuras, kuris sudarytas is 85 proc etanolio ir 15 benzino. Visiškai nesuprantu. Skaičiukas benzino markėje visada reikšdavo oktaninį skaičių. Pagal AR išeitų, kad naudojamas beveik grynas etilo spiritas, arba koncentruota degtinė. 15 procentų benzino įpilta kad tiesiai iš bako vyrai negertų...??? Tačiau spiritinis variklis visai kitaip reguliuojamas ir ypač galingas. | ||
| Į viršų | | ||
| AR |
| ||
| www.ROTORKLUBAS.lt Užsiregistravęs dalyvis #6 Prisijungta: Pr Vas 18 2008, 08:16Vieta: Kaunas Pranešimų: 3567 | Rolandas rašė ... AR rašė ... Bent jau Lietuvoje zymejimas E85 reiskia kad tai kuras, kuris sudarytas is 85 proc etanolio ir 15 benzino. Visiškai nesuprantu. Skaičiukas benzino markėje visada reikšdavo oktaninį skaičių. Pagal AR išeitų, kad naudojamas beveik grynas etilo spiritas, arba koncentruota degtinė. 15 procentų benzino įpilta kad tiesiai iš bako vyrai negertų...??? Tačiau spiritinis variklis visai kitaip reguliuojamas ir ypač galingas. Taip ir yra. Cia toks kazusas jei benzinas su "E" raide - tuomet skaicius reikia ne oktanini skaiciu o spirito kieki procentais  (yra ir E15 lukoile)Man irgi nepatinka toks zymejimo neformatas. Beje butent del spirito jis ir pigesnis visu litu uz litra. O benzino E85 oktaninis kaicius kazkur virs 110  [ Redaguota Št Vas 04 2012, 12:22 ] | ||
| Į viršų | | ||
| Eiti į puslapį << >> | |
Powered by e107 Forum System
